senybininkas

senýbininkas, -ė smob. (1), senỹbininkas (1) NdŽ 1. NdŽ žr. senienininkas: Senỹbininkas, senienų rinkėjas BŽ11. 2. konservatorius: Puškiną ir kitus tokius rašytojus bardavo daugiausia įvairūs kalbos senybininkai, kurie anais laikais reikalavo, kad tie rašytojai eitų daugiau senųjų savo draugų pėdomis J.Jabl.